knitinti

knìtinti, -ina, -ino tr., intr. 1. kutenti, giežti, giženti: Kosulys gerklę knìtina ir knìtina PnmR. Tiek knìtina kosulys kelinta diena, negaliu nė daturėt Bsg. Ot kosu ir kosu, kažkas knìtina gale gerklės Lnkv. Aitrus degėsių kvapas knitino nosį Mš. Ir man kažkas gerklę knìtina, gal sirgsiu Rm. Slogauju, kosulys knìtina, reikėtų prigulti Sdb. 2. kirbinti, kribždėti: Ir knìtina, ir knìtina man čia už kaklo – gal kas įlindo Žml. 3. rūpėti, norėti ką daryti: Mane vis knìtina, kad eitum ir parsineštum tą ąžuolaitį Mrs. Be perstojos jam knìtina išvažiavimas iš mūs Lš. 4. kurstyti, judinti, neduoti ramybės: Iš kitos pusės velniukas tik žaibosi, tik knitina motką sūnaus neklausyt Al. Žmogų daugiausia knìtina pilvas Rod. Kai tik pasisuku į miestelį, žydas vis knitina su pinigais (prašo pinigų) Srv. \ knitinti; paknitinti